Stuburo išvarža: simptomai, gydymas ir pratimai

Stuburo išvarža daugeliui žmonių skamba kaip grėsminga diagnozė, reiškianti nuolatinį nugaros skausmą, fizinio aktyvumo ribojimą ar neišvengiamą operaciją. Tačiau tikrovė dažnai yra gerokai palankesnė. Dalis stuburo išvaržų nesukelia jokių simptomų, o dauguma žmonių, kuriems atsiranda skausmas, tirpimas ar diskomfortas, gali būti sėkmingai gydomi be operacijos.

Svarbu suprasti, kad magnetinio rezonanso tyrime matoma išvarža dar nepasako, kaip stipriai žmogui turėtų skaudėti. Vieni žmonės turi gana ryškių stuburo pakitimų, tačiau nejaučia beveik jokių simptomų. Kiti jaučia stiprų skausmą net esant nedideliems struktūriniams pokyčiams. Todėl vertinama ne tik tyrimo išvada, bet ir žmogaus savijauta, judėjimas, raumenų jėga, jutimai bei neurologiniai simptomai. Stuburo diskų pokyčiai aptinkami ir simptomų nejaučiantiems žmonėms, o jų dažnis didėja su amžiumi.

Kas yra stuburo išvarža?

Stuburą sudaro slanksteliai, tarp kurių yra tarpslanksteliniai diskai. Jie veikia kaip elastingos pagalvėlės: padeda paskirstyti krūvį, amortizuoja smūgius ir leidžia stuburui judėti.

Kiekvienas tarpslankstelinis diskas turi dvi pagrindines dalis:

Tvirtesnį išorinį skaidulinį žiedą;
Minkštesnį, gelio konsistencijos branduolį.

Kai išoriniame disko sluoksnyje atsiranda įtrūkimas arba jis susilpnėja, dalis minkštesnio branduolio gali pasislinkti į išorę. Šis pakitimas vadinamas tarpslankstelinio disko išvarža. Jei pasislinkęs disko audinys dirgina arba spaudžia šalia esančią nervinę šaknelę, gali atsirasti skausmas, tirpimas, dilgčiojimas ar raumenų silpnumas.

Kasdienėje kalboje dažnai sakoma, kad diskas „išslydo“, tačiau diskas paprastai neiškrenta iš savo vietos. Pakinta jo struktūra, o dalis vidinio audinio prasiskverbia pro susilpnėjusį išorinį sluoksnį.

Kurioje stuburo dalyje išvarža atsiranda dažniausiai?

Išvarža gali susidaryti skirtingose stuburo vietose, tačiau dažniausiai ji nustatoma:

Juosmeninėje stuburo dalyje;
Kaklinėje stuburo dalyje;
Gerokai rečiau – krūtininėje dalyje.

Juosmens srityje dažniausiai pažeidžiami apatiniai segmentai, nes jiems tenka didelis kasdienis mechaninis krūvis. Juosmens disko išvarža gali sukelti ne tik nugaros apačios skausmą, bet ir skausmo plitimą į sėdmenį, šlaunį, blauzdą ar pėdą.

Kaklo disko išvarža gali pasireikšti kaklo, mentės ar peties skausmu, kuris plinta į ranką, plaštaką ar pirštus. Taip pat gali atsirasti rankos tirpimas, dilgčiojimas ar silpnumas.

Šiame straipsnyje daugiausia kalbėsime apie dažniausiai pasitaikančią juosmens disko išvaržą.

Kaip susidaro stuburo išvarža?

Stuburo išvarža ne visada atsiranda dėl vieno konkretaus įvykio. Dažnai disko struktūra palaipsniui keičiasi daugelį metų.

Su amžiumi tarpslanksteliniai diskai praranda dalį vandens, tampa mažiau elastingi ir prasčiau prisitaiko prie krūvio. Susilpnėjus išoriniam disko sluoksniui, kartais užtenka net ne itin didelio pasilenkimo, pasisukimo ar daikto pakėlimo, kad atsirastų įtrūkimas.

Kitais atvejais simptomai gali prasidėti staiga:

Keliant sunkų daiktą;
Keliant daiktą ir kartu sukant liemenį;
Atliekant neįprastą fizinį darbą;
Po staigaus ar nekoordinuoto judesio;
Sportuojant;
Po kritimo ar kitos traumos.

Vis dėlto pats pasilenkimas ar vienas netaisyklingas judesys dažniausiai nėra vienintelė priežastis. Dažniau tai būna paskutinis veiksnys, išryškinęs jau anksčiau vykusius disko pokyčius.

Kas didina stuburo išvaržos riziką?

Stuburo išvaržos tikimybę gali didinti keli tarpusavyje susiję veiksniai:

Natūralūs su amžiumi susiję disko pokyčiai;
Dažnas sunkių daiktų kilnojimas;
Pasikartojantis liemens lenkimas ir sukimas;
Fiziškai sunkus arba monotoniškas darbas;
Ilgas sėdėjimas ir mažas bendras fizinis aktyvumas;
Nepakankama liemens, pilvo, sėdmenų ir kojų raumenų ištvermė;
Antsvoris;
Rūkymas;
Paveldimas polinkis;
Nepakankamas atsistatymas po fizinio krūvio;
Staigus, organizmui neįprastas krūvio padidėjimas.

Tai nereiškia, kad kiekvienas sėdimą darbą dirbantis, sunkesnius daiktus keliantis ar antsvorio turintis žmogus būtinai patirs išvaržą. Dažniausiai svarbi ne viena priežastis, o kelių veiksnių visuma.

Kokie yra stuburo išvaržos simptomai?

Simptomai priklauso nuo išvaržos vietos, krypties, užimamos erdvės ir nuo to, ar yra dirginama nervinė šaknelė.

Dažniausi juosmens išvaržos simptomai

Gali pasireikšti:

Skausmas nugaros apačioje;
Skausmas sėdmenyje;
Skausmo plitimas į vieną koją;
Deginantis, duriantis arba elektros impulsą primenantis skausmas;
Kojos ar pėdos tirpimas;
Dilgčiojimas;
Sumažėjęs jutimas;
Kojos ar pėdos raumenų silpnumas;
Sunkumas ilgiau sėdėti, stovėti ar vaikščioti;
Skausmo sustiprėjimas kosint, čiaudint arba stanginantis.

Kai iš juosmens srities skausmas plinta per sėdmenį į koją, ši būklė dažnai vadinama išialgija arba radikulopatija. Dažniausiai simptomai jaučiami vienoje kūno pusėje, nors retais atvejais gali būti paveiktos abi kojos.

Ar išvarža visada sukelia nugaros skausmą?

Ne. Kai kuriems žmonėms labiausiai skauda koją, o nugarą skauda nedaug arba visai neskauda. Taip nutinka, kai pagrindinis simptomų šaltinis yra sudirginta nervinė šaknelė.

Kiti žmonės jaučia tik vietinį juosmens skausmą ir neturi į koją plintančių simptomų. Dar kiti gali turėti išvaržą, tačiau nejausti jokių nusiskundimų.

Kodėl skausmas plinta į koją?

Iš juosmens srities išeinančios nervinės šaknelės tęsiasi į sėdmenis, kojas ir pėdas. Kai išvarža mechaniškai spaudžia nervą arba aplink jį sukelia uždegiminę reakciją, simptomai gali būti jaučiami ne tik nugaros srityje, bet ir visoje nervo eigos zonoje.

Todėl žmogui gali skaudėti:

Tik sėdmenį;
Sėdmenį ir šlaunies užpakalinę dalį;
Blauzdą;
Pėdos viršų arba padą;
Atskirus kojos pirštus.

Simptomų vieta gali padėti specialistui nustatyti, kuri nervinė šaknelė galėjo būti paveikta. Tačiau diagnozė nenustatoma vien pagal skausmo vietą – svarbu įvertinti jutimus, raumenų jėgą, refleksus ir judesių poveikį simptomams.

Ar stiprus skausmas reiškia didelę išvaržą?

Nebūtinai. Skausmo stiprumas nėra tiesiogiai proporcingas išvaržos dydžiui.

Nedidelis disko pakitimas jautrioje vietoje gali stipriai dirginti nervinę šaknelę. Tuo metu didesnė išvarža, kuri nespaudžia nervo, gali nesukelti beveik jokių simptomų.

Skausmui įtaką daro ne tik mechaninis spaudimas, bet ir:

Uždegiminė reakcija;
Nervo jautrumas;
Raumenų įtampa;
Miego kokybė;
Ilgalaikis stresas;
Sumažėjęs fizinis aktyvumas;
Baimė judėti;
Ankstesnė skausmo patirtis.

Todėl gydomas ne vien magnetinio rezonanso tyrimo vaizdas. Gydomas žmogus, jo simptomai ir sutrikusi funkcija.

Kaip diagnozuojama stuburo išvarža?

Diagnozė pradedama nuo pokalbio ir fizinio ištyrimo. Vertinama:

Kada ir kaip prasidėjo skausmas;
Kur jis plinta;
Kokie judesiai simptomus sustiprina arba sumažina;
Ar yra tirpimas ir dilgčiojimas;
Ar nesumažėjo kojos jėga;
Ar nepasikeitė refleksai;
Ar nėra pavojingų neurologinių simptomų:
MRT – tyrimas.

Specialistas gali atlikti nervų tempimo, jutimų, refleksų ir raumenų jėgos testus.

Ar visada reikalingas magnetinio rezonanso tyrimas?

Ne kiekvienam nugaros skausmą jaučiančiam žmogui būtina iš karto atlikti magnetinio rezonanso tyrimą.

Nesant pavojingų požymių, tyrimas dažnai nepakeičia pradinio gydymo. Jame taip pat gali būti matomi su amžiumi susiję pakitimai, kurie nebūtinai yra pagrindinė skausmo priežastis.

Magnetinis rezonansas dažniausiai svarstomas, kai:

Simptomai nepraeina arba ryškėja;
Įtariamas reikšmingas nervo pažeidimas;
Mažėja kojos ar pėdos raumenų jėga;
Planuojamos intervencinės procedūros;
Svarstomas operacinis gydymas;
Įtariama kita rimta liga.

Klinikinės gairės nerekomenduoja rutiniškai atlikti vaizdinių tyrimų kiekvienam žmogui, turinčiam nugaros skausmą ar išialgiją, jeigu nėra įtarimo dėl rimtos patologijos ir tyrimo rezultatas nepakeistų gydymo.

Ar stuburo išvarža gali sumažėti arba išnykti?

Taip, dalis juosmens disko išvaržų laikui bėgant gali sumažėti. Organizmas gali palaipsniui rezorbuoti, tai yra suskaidyti ir pašalinti, į stuburo kanalą patekusią disko medžiagą.

Tyrimuose pastebėta, kad didesnę tikimybę sumažėti gali turėti ekstruduotos ir sekvestruotos išvaržos, tačiau kiekvieno žmogaus situacija yra individuali. Be to, savijauta gali pagerėti net ir tuomet, kai pakartotiniame tyrime išvarža dar matoma.

Svarbiausia vertinti ne vien išvaržos matmenis, bet:

Ar mažėja skausmas;
Ar skausmas mažiau plinta į koją;
Ar atsistato jutimai;
Ar gerėja raumenų jėga;
Ar žmogus gali daugiau judėti;
Ar grįžta į įprastą veiklą.

Daugumai žmonių operacijos neprireikia, o simptomai palaipsniui sumažėja taikant konservatyvų gydymą.

Kaip gydoma stuburo išvarža?

Gydymas priklauso nuo simptomų trukmės, jų stiprumo, neurologinių požymių ir žmogaus bendros būklės. Daugeliu atvejų pradedama nuo konservatyvaus, tai yra neoperacinio, gydymo.

Jį gali sudaryti:

Kasdienės veiklos ir krūvio koregavimas;
Palaipsnis judėjimo atkūrimas;
Individualiai parinkti pratimai;
Kineziterapija;
Gydytojo paskirti vaistai;
Skausmo valdymo rekomendacijos;
Tam tikrais atvejais – manualinė terapija ar masažas;
Esant stipriai išialgijai – gydytojo paskirtos intervencinės procedūros;
Palaipsnis grįžimas į darbą, sportą ir įprastą veiklą.

Ar reikia gulėti ir saugoti nugarą?

Pirmosiomis dienomis, kai skausmas labai stiprus, gali būti naudinga laikinai sumažinti simptomus provokuojančią veiklą. Tačiau ilgas gulėjimas paprastai nerekomenduojamas.

Visiškas nejudėjimas gali:

Sumažinti raumenų ištvermę;
Didinti nugaros sustingimą;
Bloginti bendrą fizinę būklę;
Didinti baimę judėti;
Apsunkinti grįžimą į įprastą veiklą.

Rekomenduojama pagal savijautą išlaikyti toleruojamą aktyvumą, trumpai vaikščioti ir palaipsniui grįžti prie kasdienių veiklų. Judesiai neturėtų ryškiai stiprinti į koją plintančio skausmo, tirpimo ar silpnumo.

Vaistai nuo stuburo išvaržos sukelto skausmo

Vaistai neišgydo pačios išvaržos, tačiau tam tikrais atvejais gali padėti kontroliuoti skausmą ir sudaryti sąlygas žmogui daugiau judėti.

Vaistų pasirinkimas priklauso nuo:

Skausmo pobūdžio;
Kitų vartojamų vaistų;
Skrandžio, inkstų ir širdies būklės;
Kitų žmogaus ligų;
Simptomų trukmės.

Savarankiškai ilgą laiką vartoti vaistų nereikėtų. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo turi būti vartojami mažiausia veiksminga doze ir kuo trumpiau, įvertinus galimas rizikas. Kai kurie vaistai, dažnai skiriami nerviniam skausmui, nėra rutiniškai rekomenduojami išialgijai, nes jų nauda gali būti ribota, o nepageidaujamų poveikių rizika – reikšminga. Dėl tinkamiausio gydymo reikėtų tartis su gydytoju arba vaistininku.

Kineziterapija ir pratimai esant stuburo išvaržai

Pratimai yra viena svarbiausių konservatyvaus gydymo dalių. Jų tikslas nėra fiziškai „įstumti“ išvaržą atgal. Tinkamai parinkti pratimai padeda:

Palaipsniui mažinti judesių baimę;
Atkurti juosmens ir klubų judrumą;
Gerinti liemens kontrolę;
Stiprinti pilvo ir nugaros raumenis;
Stiprinti sėdmenis ir kojas;
Gerinti pusiausvyrą bei koordinaciją;
Didinti organizmo gebėjimą toleruoti kasdienį krūvį;
Saugiau grįžti į darbą ir fizinį aktyvumą.

Tyrimų apžvalgos rodo, kad pratimų terapija gali padėti mažinti skausmą ir funkcinius apribojimus žmonėms, turintiems simptominę juosmens disko išvaržą. Tačiau nėra vieno universalaus pratimo, kuris tiktų visiems žmonėms ir visoms išvaržoms. Programa turėtų būti pritaikoma pagal simptomus, fizinį pasirengimą ir judesių toleravimą.

Kodėl neužtenka stiprinti tik nugarą?

Stuburas neveikia atskirai nuo kitų kūno dalių. Kasdien keliant daiktus, einant, lipant laiptais, stojantis nuo kėdės ar sportuojant kartu turi dirbti:

Pilvo raumenys;
Gilieji liemens raumenys;
Nugaros raumenys;
Sėdmenys;
Klubų raumenys;
Šlaunys;
Blauzdos.

Jeigu klubai ir kojos nepakankamai stiprūs, dalį jų darbo gali perimti juosmens sritis. Jeigu trūksta liemens kontrolės, stuburui gali būti sunkiau prisitaikyti prie staigių ar didesnių krūvių.

Dėl to veiksmingoje programoje svarbu ne tik vietiniai nugaros pratimai. Reikalingas visos atraminės sistemos stiprinimas: nuo mobilumo ir taisyklingo judesio atkūrimo iki liemens stabilizacijos bei kojų jėgos lavinimo.

Kokie pratimai gali būti naudingi?

Atsižvelgiant į žmogaus būklę, programoje gali būti naudojami:

Lengvi dubens ir juosmens judrumo pratimai;
Klubų mobilumo pratimai;
Giluminio kvėpavimo ir liemens aktyvacijos pratimai;
Pilvo raumenų kontrolės pratimai;
Sėdmenų stiprinimas;
Pratimai keturpėsčioje padėtyje;
Stabilizacijos pratimai;
Pritūpimo ar atsistojimo modelio mokymas;
Kojų stiprinimo pratimai;
Palaipsniui didinami funkciniai pratimai.

Pratimai turi būti atliekami kontroliuotai, be staigių judesių ir pasirenkant tinkamą krūvį. Svarbu ne vien pratimo pavadinimas, bet ir jo atlikimo technika, dozavimas bei tai, kaip organizmas reaguoja po treniruotės.

Juosmens skausmo mažinimo programa | 18 pratimų

Kaip suprasti, ar pratimas tinka?

Lengvas raumenų darbas, tempimas ar nedidelis vietinis diskomfortas nebūtinai reiškia, kad pratimas žalingas. Vis dėlto pratimą reikėtų nutraukti arba palengvinti, jeigu:

Skausmas pradeda stipriau plisti į koją;
Tirpimas apima didesnį plotą;
Atsiranda naujas dilgčiojimas;
Sumažėja kojos ar pėdos jėga;
Po pratimo simptomai ryškiai sustiprėja ir nemažėja;
Pasikeičia eisena;
Atsiranda kiti neurologiniai simptomai.

Palankus požymis gali būti tai, kad skausmas iš blauzdos ar pėdos palaipsniui traukiasi aukštyn link sėdmens arba juosmens. Tačiau žmogaus reakcija į judesius yra individuali, todėl esant ryškiam į koją plintančiam skausmui pratimus geriausia parinkti po specialisto įvertinimo.

Pratimų programa juosmens sričiai stiprinti

Žmogui, kuris jaučia juosmens maudimą, sustingimą, diskomfortą po ilgo sėdėjimo ar fizinio darbo ir neturi ūmių pavojingų neurologinių simptomų, gali būti naudinga nuosekli namuose atliekama programa.

Juosmens skausmo mažinimo programoje – 18 pratimų pratimai suskirstyti į tris nuoseklius etapus:

1 etapas – mobilumas

Šiame etape siekiama mažinti sustingimą, gerinti klubų bei juosmens judrumą ir paruošti kūną tolesniam krūviui.

2 etapas – stabilizacija

Aktyvuojami pilvo ir liemens raumenys, stiprinami sėdmenys, gerinama kūno kontrolė ir gebėjimas išlaikyti stabilią padėtį atliekant judesius.

3 etapas – jėga

Stiprinamas liemuo, klubai ir kojos, kad kūnas būtų geriau pasirengęs kasdieniams darbams, ilgesniam sėdėjimui, vaikščiojimui bei didesniam fiziniam krūviui.

Programoje pateikiama 18 pratimų su pradinėmis ir galutinėmis padėtimis, aiškiais atlikimo aprašymais, krūvio reguliavimo rekomendacijomis, dažniausiomis klaidomis ir progreso sekimo lentele. Ji skirta atlikti namuose savo tempu, palaipsniui pereinant nuo lengvesnių pratimų prie didesnio krūvio.

Svarbu suprasti, kad ši programa negali garantuoti, jog anatominė išvarža nepadidės arba visiškai išnyks. Jos tikslas – stiprinti stuburą palaikančią raumenų sistemą, gerinti judesių kontrolę, didinti krūvio toleravimą ir padėti žmogui aktyviau rūpintis savo nugaros būkle.

Jeigu diagnozuota stuburo išvarža su stipriu į koją plintančiu skausmu, didėjančiu tirpimu arba raumenų silpnumu, prieš pradedant savarankišką programą rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju arba kineziterapeutu.

Ar turint išvaržą galima sportuoti?

Daugeliu atvejų – taip. Stuburo išvarža savaime nereiškia, kad žmogus visą gyvenimą turi vengti sporto, pasilenkimų ar sunkesnių daiktų.

Svarbiausia:

Negrįžti prie didelio krūvio staiga;
Pradėti nuo toleruojamo intensyvumo;
Stebėti į koją plintančius simptomus;
Palaipsniui didinti treniruočių apimtį;
Skirti dėmesio technikai;
Stiprinti ne tik nugarą, bet ir pilvą, klubus bei kojas;
Tarp didesnių krūvių palikti pakankamai laiko atsistatymui.

Grįžimas į sportą priklauso ne vien nuo magnetinio rezonanso išvados. Svarbiau, ar žmogus gali atlikti reikalingus judesius, ar jo raumenų jėga atsistačiusi ir ar krūvis neprovokuoja progresuojančių neurologinių simptomų.

Ko negalima daryti turint stuburo išvaržą?

Nėra vieno visiems žmonėms taikomo draudžiamų pratimų sąrašo. Tas pats judesys vienam žmogui gali būti toleruojamas, o kitam – stiprinti simptomus.

Ūmiu laikotarpiu reikėtų vengti veiksmų, kurie aiškiai:

Stiprina į koją plintantį skausmą;
Didina tirpimą ar dilgčiojimą;
Sukelia naują raumenų silpnumą;
Reikalauja didelio nekontroliuojamo krūvio;
Atliekami staigiai ir be pasiruošimo.

Dažna klaida – visiškai vengti pasilenkimų, sukimosi ar daiktų kėlimo daugelį mėnesių. Ilgalaikis judesių vengimas gali mažinti kūno gebėjimą tuos judesius toleruoti. Kai ūmūs simptomai sumažėja, kasdieniai judesiai turėtų būti palaipsniui grąžinami ir treniruojami kontroliuojamomis sąlygomis.

Kaip saugiau kelti daiktus?

Keliant daiktą svarbu ne bandyti visada išlaikyti idealiai tiesią nugarą, o tinkamai valdyti bendrą krūvį.

Naudinga:

Prieiti arčiau keliamo daikto;
Įvertinti jo svorį;
Tvirčiau atsiremti pėdomis;
Pagal galimybes įtraukti klubus ir kojas;
Vengti staigaus truktelėjimo;
Keliant sunkesnį daiktą nesukti liemens dideliu greičiu;
Nekelti neįprastai didelio svorio nepasiruošus;
Didesnį krūvį dalyti į kelias mažesnes dalis.

Net ir taisyklingas judesys gali būti per sunkus, jeigu svoris per didelis arba žmogus pavargęs. Todėl svarbu ne vien technika, bet ir bendra raumenų jėga, ištvermė bei pasirengimas konkrečiam krūviui.

Ar masažas padeda esant stuburo išvaržai?

Masažas negali mechaniškai panaikinti arba „atstatyti“ disko išvaržos. Tačiau jis gali būti naudingas kaip kompleksinio gydymo dalis, kai aplink juosmenį, sėdmenis ar klubus jaučiama didelė raumenų įtampa.

Masažas gali padėti:

Laikinai sumažinti raumenų įtampą;
Pagerinti savijautą;
Sumažinti judesių baimę;
Lengviau pradėti aktyvią reabilitaciją;
Geriau toleruoti judesį ir pratimus.

Gairėse manualinė terapija ir minkštųjų audinių technikos rekomenduojamos ne kaip vienintelis gydymas, o kaip gydymo plano dalis kartu su fiziniu aktyvumu bei pratimais.

Jeigu masažo metu stiprėja į koją plintantis skausmas, tirpimas ar kiti neurologiniai simptomai, procedūrą būtina koreguoti arba nutraukti.

Kada gali būti taikomos injekcijos?

Esant ūmiam ir stipriam į koją plintančiam nerviniam skausmui, gydytojas gali svarstyti epidurinę vaistų injekciją. Jos tikslas – sumažinti uždegiminę reakciją ir skausmą aplink nervinę šaknelę.

Injekcija ne visada pašalina pačią išvaržą ir nėra tinkama kiekvienam žmogui. Ji dažniau svarstoma, kai stiprus skausmas trukdo miegoti, judėti ar dalyvauti reabilitacijoje. Sprendimą dėl procedūros priima gydytojas, įvertinęs simptomus, neurologinę būklę ir tyrimų rezultatus.

Kada reikalinga stuburo išvaržos operacija?

Dauguma stuburo išvaržų gydomos be operacijos. Operacija gali būti svarstoma, kai:

Stiprus į koją plintantis skausmas ilgą laiką nemažėja;
Skausmas labai riboja kasdienį gyvenimą;
Konservatyvus gydymas neduoda pakankamo rezultato;
Progresuoja kojos arba pėdos raumenų silpnumas;
Žmogui darosi sunku stovėti ar vaikščioti;
Atsiranda reikšmingų neurologinių sutrikimų;
Sutrinka šlapinimosi arba tuštinimosi kontrolė.

Operacijos tikslas dažniausiai yra pašalinti nervinę šaknelę spaudžiančią disko dalį. Sprendimas priimamas individualiai, įvertinus galimą naudą, riziką, simptomų trukmę ir žmogaus bendrą sveikatos būklę.

Pavojingi simptomai: kada reikia skubios pagalbos?

Nors rimtos komplikacijos pasitaiko retai, kai kurių simptomų ignoruoti negalima.

Skubiai kreipkitės medicininės pagalbos, jeigu atsirado:

Sunkumas pradėti šlapintis;
Šlapimo susilaikymas;
Šlapimo arba išmatų nelaikymas;
Nejautra tarpvietėje, lytinių organų arba išangės srityje;
Greitai didėjantis vienos arba abiejų kojų silpnumas;
Staigus gebėjimo normaliai vaikščioti pablogėjimas;
Ryškūs simptomai abiejose kojose;
Stiprus nugaros skausmas kartu su karščiavimu;
Skausmas po didelės traumos.

Šie požymiai gali rodyti stiprų nervinių struktūrų suspaudimą arba kitą rimtą būklę. Ypač pavojingas yra arklio uodegos, arba cauda equina, sindromas, kuriam reikalingas skubus medicininis įvertinimas.

Kaip sumažinti pakartotinio paūmėjimo riziką?

Nėra būdo šimtu procentų garantuoti, kad nugaros skausmas arba išvaržos simptomai niekada nepasikartos. Tačiau galima pagerinti organizmo pasirengimą kasdieniams krūviams.

Svarbiausios ilgalaikės kryptys:

Reguliariai judėti;
Stiprinti pilvo, nugaros, sėdmenų ir kojų raumenis;
Palaipsniui didinti fizinį krūvį;
Vengti staigių didelio krūvio šuolių;
Sarbo metu keisti kūno padėtį;
Saryti trumpas aktyvias pertraukas;
Palaikyti sveikatai palankų kūno svorį;
Pakankamai miegoti;
Nerūkyti;
Išmokti saugiai atlikti kasdienius ir darbinius judesius;
Neatsisakyti judėjimo vien dėl magnetinio rezonanso išvados.

Stipresni raumenys negali garantuoti, kad išvarža anatomiškai nepasikeis, tačiau jie padeda kūnui geriau valdyti krūvį, išlaikyti funkciją ir lengviau grįžti į įprastą gyvenimą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar stuburo išvarža išgydoma?

Daugeliui žmonių simptomai reikšmingai sumažėja arba visai išnyksta be operacijos. Pati išvarža kai kuriais atvejais taip pat gali sumažėti, tačiau gydymo sėkmė vertinama ne vien pagal jos dydį, o pagal žmogaus savijautą ir funkciją.

Ar galima vaikščioti turint išvaržą?

Dažniausiai taip. Vaikščiojimas yra viena paprasčiausių aktyvumo formų. Pradėti galima nuo trumpesnių atstumų ir palaipsniui juos didinti, jeigu nestiprėja į koją plintantys simptomai.

Ar galima daryti pritūpimus?

Daugeliui žmonių pritūpimai gali būti palaipsniui grąžinami. Pradžioje galima naudoti mažesnę judesio amplitudę, atsisėdimą ant aukštesnės kėdės arba atramą. Svarbu pasirinkti tinkamą krūvį ir stebėti simptomus.

Ar galima daryti pilvo preso pratimus?

Galima, tačiau ne visi pratimai vienodai tinkami ūmiu laikotarpiu. Dažnai pradedama nuo kontroliuojamų liemens stabilizacijos pratimų, o sudėtingesni judesiai įtraukiami palaipsniui.

Ar korsetas apsaugo nugarą?

Korsetas gali būti naudojamas tik tam tikrais gydytojo nurodytais atvejais, tačiau jis nepakeičia raumenų darbo ir nėra pagrindinis ilgalaikis nugaros skausmo gydymo būdas. Klinikinės gairės nerekomenduoja įprastai naudoti diržų ar korsetų nugaros skausmui valdyti.

Ar išvarža gali atsirasti dar kartą?

Taip, simptomai gali pasikartoti tame pačiame arba kitame stuburo segmente. Rizikai įtaką daro daug veiksnių, todėl svarbu ne tik sumažinti esamą skausmą, bet ir palaipsniui atkurti viso kūno jėgą bei fizinį pajėgumą.

Apibendrinimas

Stuburo išvarža nėra automatinis nuosprendis visą gyvenimą kentėti skausmą arba atsisakyti fizinės veiklos. Dauguma žmonių gali būti sėkmingai gydomi konservatyviai, palaipsniui grįžtant prie judėjimo ir stiprinant kūną.